Vakar pailsėję ir šiek tiek sužvarbę nuo žiemos šalčių mūsų valdžios vyrai ir moterys gana energingai rinkosi į vieną po kito – Kontrolės bei Ekonomikos ir finansų komitetų – posėdžius. Sveikindamiesi valdininkai tarsi matavo rankų temperatūrą. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Kamarauskas, išgirdęs pastabą, kad jo rankos labai šaltos, nepasimetė ir neieškojo žodžio kišenėje atsakydamas: „Mano tik rankos šaltos, bet užtai širdis karšta“. Štai, o šalčiui išvaikyti Komiteto narė Stasė Skutulienė pasiūlė idėją: „Tikiuosi karšto posėdžio“. Taigi, po truputį posėdžių salėje atmosfera kaito…Ką slepia „Pasienio žuvys“?   Kontrolės komiteto nariai, svarstę septynis suplanuotus posėdžio klausimus, ilgėliau stabtelėjo tik ties dviem. Pirmasis – dėl viešosios įstaigos „Pasienio žuvys“ vykdomų projektų. Štai čia iškilo daug neaiškumų ir nežinomųjų. Bandę išpešti informaciją Komiteto nariai liko nuvilti.    Viešosios įstaigos direktorė Edita Naraševičiūtė, bandžiusi apginti „Pasienio žuvis“, kol kas neįtikino Komiteto narių dėl vykdomų projektų. Kokių projektų? Ar jie efektingi? Konkrečiai šioje vietoje komentuoti labai sunku, nes ir iš valdininkų buvo išgirstas komentaras, kad VšĮ „Pasienio žuvys“ projektai ir sprendimai yra kažkodėl „įslaptinti“ ir „neišduodami“, o labiausiai slepiami jų vykdytojai. Belieka ir mums tik spėlioti…   Posėdžio metu iš Kontrolės komiteto pirmininko Virgilijaus Pozingio išsiveržė ir mums labai aktualus klausimas – kada ir kur mes, šilutiškiai, mūsų krašto svečiai galėsime nusipirkti šviežios marių žuvies? Ar šiandien yra tokia konkreti vieta? Rusnėje? Ten rūkyta žuvis. Halėje? Kas garantuoja, kad ten – marių žuvis, o ne iš kur kitur atvežta?    Kada bus Šilutės seniūnijoje gaspadorius?   Kai buvo svarstomas klausimas apie Šilutės kapinių plėtrą, neišvengiamai buvo prisimintas ir miesto seniūnas Raimondas Steponkus. Deja, posėdžių salėje nuaidėjo retorinis klausimas: „Kada bus Šilutės seniūnijoje gaspadorius?“ Merdinčios mūsų miesto kapinės: telkšančios balos, nesutvarkyti vandens nubėgimo takai, išlūžusios tvoros. O ką jau kalbėti apie viešųjų tualetų klausimą? Buvo galima aiškiai suprasti, kad valdininkai nėra patenkinti Šilutės seniūnijos tvarka ir šeimininku.   A. Jakas : „Viskas aišku. Gal kam neaišku?“   Ekonomikos ir finansų komiteto  pirmininko A. Jako klausimu buvo galima įvardinti antrąjį posėdį.    Pats aiškiausias, o tuo pačiu neaiškiausias klausimas bei politikų diskusijos ilgėliau užtruko ties AB „Lietuvos geležinkeliai“ informacijos rašto dėl geležinkelio seno tilto, kuris šiuo metu yra „saugomas“ Klaipėdoje. Anot pateiktos informacijos, geležinkeliečiai patys siūlosi atvežti šį kultūrinį objektą į mūsų miestą ir net padėti jį pastatyti, o tuo pačiu – siūlo šį kultūrinį objektą perimti Savivaldybės nuosavybėn. Kol kas šis geležinis turtas priklauso geležinkeliečiams.    Valdininkai posėdžio metu sukluso, ar čia nebus kokia gudrybė ir noras permesti geležinio giganto ant Savivaldybės gležnų pečių. Savaime suprantama, kad kol kas šis objektas slegia geležinkeliečius.    Anot Komiteto nario V. Pozingio, jei Savivaldybė prisiimtų šį objektą savo nuosavybėn, vargu, ar galėtų jį statyti svetimoje, šiuo atveju geležinkeliečių, teritorijoje? Ir iš viso, ar šiuo metu toks tiltas mums reikalingas? Iškilo klausimas, kur kitur tuomet būtų galima šį geležinį gigantą pastatyti mūsų mieste?    Geležinkelio tiltas – kultūros paveldas – faktiškai neatliktų jokių funkcijų, nebent kaip muziejaus eksponatas trauktų praeivių akis. Tačiau, ar atras Savivaldybė papildomų lėšų jam nudažyti, apšviesti, įvesti vaizdo stebėjimo kameras? Šilutės rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Sigitas Šeputis posėdžio metu išreiškė ir savo poziciją: „Ūkio skyrius nesiruoš jokio sprendimo. Jau yra nuspręsta, kad to tilto Savivaldybė neperims. Lai patys geležinkeliečiai stato tą tiltą – tai jų turtas“.   Komiteto nariai nusprendė mero potvarkiu sudaryti darbo grupę iš Administracijos ir Tarybos narių, kurie atidžiai parengs sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Vienokiu ar kitokiu atveju sprendimas turi būti palankus mūsų Savivaldybei.    Belieka laukti Tarybos posėdžio ir išgirsti galutinį sprendimą. Svarbu, kad mūsų valdžia gerai įvertintų savo užmojus ir „nenusipirktų katės maiše“.

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *