Jau beveik 15 metų Suvernų kaime, Kintų seniūnijoje, gyvena keramikai Audrius ir Šalnė Valčiukai. Jie džiaugiasi būtent čia, netoli marių, gamtos apsuptyje, galėdami puoselėti senąją lietuvių kultūrą bei perduoti gilias šeimos tradicijas savo vaikams.  Šeimos vertybės ir gilios lietuviškosios šaknys – vienos iš svarbiausių Audriaus ir Šalnės varomųjų jėgų. „Nieko negali būti geriau už laisvę ir galimybę save realizuoti taip, kaip diktuoja širdis,“ – sako Audrius, kuris jau yra trečiosios giminės kartos, puoselėjančios meną ir kūrybą, atstovas. Beje, kūrybiškumą, meną, etninę kultūrą pamažu perima ir ketvirtoji šeimos karta – Valčiukų dukra Šilinta ir sūnus Ąžuolas.   Kuo labiau spaudžia, tuo labiau norisi tam priešintis   Audrius ir Šalnė Valčiukai prisimena, kai dar prieš 15 metų, vos jiems nusipirkus Kintų seniūnijoje seną apleistą sodybą, buvo ne kartą išjuokti dėl tokio savo apsisprendimo. Štai, o po kelerių metų ir jų artimieji vienas po kito ėmė kurtis kaimuose, tik kiek vėliau supratę, kad tik čia galima rasti ramybę ir gyvenimo pilnatvę.   

„Ieškojimų buvo daug, kol supratau, ko iš tikrųjų gyvenime noriu“, – pasakojo Audrius. Keramikos amato vyras niekur nebuvo mokęsis. Tiesiog, vykstant gyvenimo potvyniams ir atoslūgiams, jis mėgo paskaityti dar seniai parašytas knygas apie keramikos dirbinius bei technologijas. Skaitė, studijuodavo, perprato, tarėsi su meistrais ir suprato, kad galbūt galima visa tai išbandyti realybėje. Ir štai, pamažu Audrius ne tik atrado savo molinukų gaminimo technologijas, bet į šį užimtumą ir amatą pritraukė žmoną Šalnę. Dabar keramika yra Valčiukų šeimos ne tik verslas, bet ir vertingiausias laiko praleidimas, gyvenimo būdas.    Kaip pasakojo Audrius ir Šalnė, jie nori, kad molio dirbiniuose atsispindėtų protėvių per ilgus amžius sukaupta ir sukoncentruota, etninėse tradicijose atsispindinti patirtis.    „Apie jokius užsienius net nepagalvojame. Juo labiau gyvenimas mus bando spausti, tuo tik norime priešintis ir įrodyti, kad esame stiprūs. Juk čia yra mūsų šaknys, čia – mūsų praeitis ir ateitis. Mes siekiame, kad ir vaikai perimtų senąsias lietuviškos šeimos tradicijas“, – pasakojo Šalnė.   Vyresnėlė dukra Šilinta (vardas reiškia „nušvitęs miškas arba pieva“) šiemet yra Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos dvyliktokė. Mergina jau žino, kokį kelią pasirinks. Ji bus dailininkė. Na, o penkiametis sūnus Ąžuolas papasakojo, kad užaugęs bus viskuo. Šiuo metu berniukas lanko Kintų vaikų darželį, o laisvalaikiu mėgsta kurti ir rašyti maisto receptus. Vieną iš savo sukurtų receptų ir mums papasakojo.   Po 20 metų pasikeitė ir kultūra   Audrius ir Šalnė pasakoja, kad per 20 metų labai pasikeitė lietuvių kultūra ir požiūris į meną. Anksčiau žmonių mėgti kiniški niekučiai pamažu yra nustumiami į šoną. Todėl tiek turistai iš užsienio, tiek patys lietuviai kasdien vis labiau vertina autentiškus gaminius, kuriuose atsispindi baltų tradicijos, etniniai simboliai, dvasia.   „Iš tikrųjų dabar daugiausiai gaminame nepraktiškus daiktus – suvenyrus. Anksčiau gaminome ir lėkštes, puodus, bet tarp lietuvių jie neturėjo paklausos. Ypač įvairias molines lėkštes su senaisiais simboliais labai mėgo vokiečių turistai“, – pasakojo Audrius.   Žinoma, Valčiukai pagamina ir didesnius gaminius, jei kas nors užsisako – įvairias vazas ar didesnius namų aplinkos, lauko papuošimo aksesuarus.   Audrius ir Šalnė su savo pagamintais suvenyrais lankosi įvairiose šalies mugėse. Paklausa yra didžiulė.   „Na, mums nėra tikslo iš to daryti verslo. Džiaugiamės, kad pragyvenimui užtenka. O visa kita – dėl to, kad patiems malonu. Juo labiau, niekas nekvėpuoja į nugarą, esam patys sau viršininkai“, – džiaugiasi laisve Audrius.   Šeima džiaugiasi, kad pagaliau lietuviai sugrįžta prie lietuviškų tradicijų, puoselėja senuosius simbolius, papročius.    Besisvečiuojant, Audrius atnešė parodyti savo pagamintus molinukus. Kokia jų gausybė ir įvairovė! „Pagaminimo procesas nėra toks ilgas. Svarbiausia – pati idėja, kūrybinė mintis, jos užtrunka ilgiau“, – pasakojo Šalnė, žiūrėdama į molinius dirbinius, paruoštus neužilgo vežti į Kaziuko mugę.   O ir tie visi molinukai – suvenyrai – su gilia lietuviška praeitimi, kažką menantys, turintys savo prasmę, autentiškas spalvas, lietuvišką dvasią. Bet svarbiausia – pagaminti šeimos, puoselėjančios senąjį kultūros paveldą, rankomis. Ką jau kalbėti apie gerąją energiją, kuri spinduliuoja iš visų tų molinių žuvyčių, avelių, varlyčių, gyvačių, ir kitų gyvūnų!   

Audrius, laikydamas rankose molines sraiges,  papasakojo, kad būtent sraigės, pagal senąjį lietuvių tikėjimą, yra tikrų tikriausias meilės simbolis.   Katė  atneš į namus saugumą, varlė – turtą.    Vienas iš labiausiai Valčiukų namuose vertinamų dirbinių ir užimantis svarbiausią vietą yra molinis Gyvybės medis. Šalia Gyvybės medžio puikuojasi ne vienas angeliukas.   Ateityje yra labai daug planų   Audrius ir Šalnė turi labai daug ateities planų. Vienas iš jų – apkeliauti visus Lietuvos kampelius, susipažinti su savo šalimi, kurioje gyvena.    Kita svajonė – baigti pastatyti burvaltę. Šeima planuoja vasarą su ja plaukioti po netoliese esančias marias, džiaugtis gamtos stichija ir vandens gyvybės palaima.   Audrius neatmetė minties, kad ateityje atsiras laiko susiręsti ir autentišką molinę trobelę, patobulinti molinukų gaminimo dirbtuves.   Svajonės, apsuptos senųjų tradicijų dvasia ir giliais papročiais, kas metai pildosi ir sielai atneša didžiulę palaimą bei norą vis labiau įleisti savąsias šaknis, nepamiršti to, ką davė protėviai.   Ąžuolo blynų torto receptas   Iš 2 kiaušinių, pieno ir miltų reikia padaryti blynams tešlą. Po to, kepti blynus. Visi jie turi būti skirtingų dydžių, pradedant nuo didžiausio, baigiant mažiausiuoju.    Iš varškės, pagardinant ją pagal savo skonį, reikia daryti įdarą, kuriuo pertepami blynai.    Apačioje dedamas didžiausias blynas, ant jo tepama varškė, po to – kitas blynas ir vėl varškė, ir taip toliau. Blynų tortą reikia papuošti bananu, jį perpjovus išilgai. Banano skiltis reikia pritvirtinti blynų torto šonuose (atrodytų panašiai kaip vikingas arba jautis su ragais). Iš braškių padaromos torto šone lūpos ir akys. 

Leave a comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *